8 galimos klausos sutrikimo priežastys, apie kurias galbūt negirdėjote

Senstant klausos netekimo rizika didėja. Pasak Mayo klinikos, 1 iš 3, sulaukusių 65-75 metų amžiaus, turi tam tikrą klausos netekimo lygį. Vyresniems nei 75 metų žmonėms ši problema pasireiškia dar dažniau – su ja susiduria kas antras.

Kai kurios konduktyvinės (kylančios išorinės ausies kanale ar vidurinėje ausyje ir veikiančios joje esančius smulkius kauliukus), neurosensorinės (veikiančios vidinėje ausyje esančius klausos nervus) ar mišraus klausos praradimo priežastys yra seniai žinomos ( pvz. senėjimas, prakiurę būgneliai, gerybiniai navikai). Retesnės priežastys, kurios įtakoja trumpalaikį arba nuolatinį (negrįžtamą) klausos sutrikimą:

1. Nuo peršalimo vidurinėje ausyje susikaupę skysčiai. „Peršalus ar pasireiškus ausų infekcijai, vidurinėje ausyje gali prisikaupti skysčių. Tas skystis sukelia ženkliai didesnį pasipriešinimą nei oras klausos kauliukams, kurie perduoda garsą į vidinę ausį“ – sako Bostono otorinolaringologas dr. Jordan Glicksman. Šis sutrikimas dažniausiai būna laikinas, kuomet skystis iš vidurinės ausies pasišalina, o klausa atsistato.
2. „Alergijos dažnai sukelia skaidraus skysčio kaupimąsi vidurinėje ausyje arba uždegimą Eustachijaus vamzdyje“ – sako audiologė, vyresnioji Auroros, Ilinojaus valstijos „Phonak“ audiologijos ir švietimo direktorė Shannon Basham. Šio tipo klausos netekimas turėtų praeiti, kuomet alergija sumažėja ir skysčiai nuteka.
3. Sieros kamštis. Perteklinis ausų vaško kaupimasis ir atsiskyrusios odos ląstelės ausies kanale sudaro sieros kamštį, kuris blokuoja garso patekimą į vidurinę ausį. Šis klausos netekimas laikinas, klausa atsistato pašalinus sieros kamštį iš ausies.
4. Otosklerozė. Ši liga sukelia nenormalų vidurinės ausies kaulų augimą (dažniausiai paveikiamas trečiasis iš klausomųjų kauliukas – kilpelė). Pasak audiologės S. Bashman, šis netaisyklingas augimas neleidžia kauliukams tinkamai vibruoti. Tai sukelia laipsnišką klausos netekimą, kuris dažniausiai pastebimas abejose ausyse. Dr. J. Glicksman teigia, kad šios ligos sukeltas klausos netekimas dažniausiai gydomas klausos reabilitacija klausos aparatu arba chirurgija.
5. Reakcija į vaistus. „Kai kuriems žmonėms konduktyvinis ar neurosensorinis klausos sutrikimas pasireiškia kaip šalutinis tam tikrų vaistų poveikis, priklausomai nuo jų dozės“, sako S. Basham. Tai gali įtakoti įvairūs vaistai (pvz. chemoterapiniai ar malšinantys skausmą).
6. Pramoginių ar profesinių triukšmų poveikis. Ilgalaikis šių triukšmų poveikis gali sukelti nuolatinį klausos pažeidimą. Saugiu triukšmo lygiu pagal JAV Aplinkos apsaugos agentūrą (EPA) yra laikomi garsai iki 70 dB. Pabrėžiama, kad neigiamas triukšmo poveikis žmogaus klausai prasideda, kuomet darbo vietoje triukšmo lygis viršija 85 dB ir tęsiasi 8 valandas. Net ir trumpas triukšmas, kuris viršija 120 dB (pavyzdžiui, greitosios pagalbos sirena) gali sukelti laikiną ar nuolatinį klausos sutrikimą. Siekiant išvengti klausos pažeidimų, rekomenduojama triukšmingose aplinkose dėvėti klausos apsaugas.
7. Galvos trauma. „Stiprus smūgis į galvą gali sulaužyti klausomuosius kauliukus ir sukelti konduktyvinį klausos netekimą. Taip pat gali sukelti vidinės ausies skysčio nutekėjimą, dėl kurio atsiranda neurosensorinis klausos netekimas“, sako S. Basham. Pasak jos, atsiradus neurosensoriniam klausos netekimui dėl galvos traumos, labai dažnai pasireiškia ir galvos svaigimas.
8. Virusinės infekcijos ar ligos. „Dažnai pasitaikantys virusai, tokie kaip meningitas, raudoniukė, tymai ir kiaulytė, yra susiję su laikinu ar nuolatiniu neurosensoriniu klausos netekimu“, sako S. Basham. J. Glicksman priduria, kad prie šių virusų dar galima pridėti ir citomegalovirusą (CMV), herpesą ir Vakarų Nilo virusus.

Daugeliu atvejų klausos netekimas yra išgydomas arba reabilituojamas. Tikrai verta ieškoti atsakymų ir gauti Jums tinkamiausią gydymo būdą. Neatidėliokite – pradėkite jau šiandien.