Visaverčiam žmogaus gyvenimui būtinas gebėjimas pažinti viską, kas vyksta aplink jį. Pažinimas – tai smegenų gebėjimas gauti, perdirbti, integruoti, išlaikyti ir atgaminti informaciją, orientuotis laike, vietoje, savyje, įsiminti bei naudotis savo žiniomis, intelektu.

Demencija – sunkus progresuojantis atminties ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimas, pakenkiantis asmenybei bei jo kasdienei veiklai, o progresuojantis, su amžiumi susijęs klausos blogėjimas yra dažniausia suaugusiųjų prikurtimo priežastis.

1989 m. pirmą kartą paskelbti duomenys apie klausos blogėjimo ir demencijos tiesioginį ryšį, o 2011 m. nustatyta, kad yra tiesioginė priklausomybė tarp klausos netekimo ir demencijos progresavimo. Įrodyta, kad esant lengvo laipsnio klausos netekimui demencijos tikimybė padidėja du kartus, esant vidutinio laipsnio – tris, o esant didelio laipsnio klausos netekimui demencijos tikimybė padidėja penkis kartus. Klausos centrai yra glaudžiai susiję su smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą, semantinę atmintį (vardų, faktų atsiminimą), sensorinę integraciją (gebėjimą jungti, sisteminti ir įvertinti jutimais iš kūno bei aplinkos gaunamą informaciją), o smegenų tūrio mažėjimas šiose dalyse yra glaudžiai susijęs su pažinimo funkcijų prastėjimu ir Alzheimerio liga.

Senatvinis prikurtimas yra trečia dažniausia pagyvenusių asmenų lėtinė būklė po artrito ir hipertenzijos. Ženklų klausos pablogėjimą turi apie 50 proc. asmenų, vyresnių nei 60-imt metų, ir daugiau negu 80 proc. sulaukusiųjų 85-erių. Nustatyta ir tai, kad bloga klausa 7-12 kartų per 3-10 metų laikotarpį padidina tikimybę išsivystyti Alzheimerio ligai. Mokslininkai taip pat nustatė blogos klausos ir depresijos ryšį 40-49 metų amžiaus grupėje.

Senatviniam klausos netekimui progresuoti įtakos turi vidinės priežastys –lėtinės sisteminės ligos: hipertenzija, cukrinis diabetas, metabolinės (medžiagų apykaitos sutrikimo), ausų ligos, galvos traumos. Neigiami išorės veiksniai – aplinkos triukšmas, antibiotikų, galinčių paveikti klausos nervą, vartojimas, triukšminga darbo aplinka, netinkama mityba, rūkymas ir kiti žalingi įpročiai.

Klausos sugrąžinimui naudojami klausos aparatai, kurie parenkami individualiai kiekvienam pacientui pagal klausos pažeidimo pobūdį ir tyrimo rezultatus. Yra trys klausos aparatų grupės: užausiniai, įausiniai ir intrakanaliniai. Klausos aparatų galimybės ir stiprinamo garso kokybė priklauso nuo elektronikos tipo.

Analoginiai ir skaitmeniniai klausos aparatai

Naujų analoginių aparatų dalis rinkoje nuolat mažėja dėl labai riboto kalbos ir garso atkūrimo tikslumo. Skaitmeniniai klausos aparatai technologiškai pranašesni, jų galimybės nuolat auga. Klausos aparatų vertę apsprendžia ne aparato dydis, spalva, o techninės savybės, elektronikos sudėtingumas, o tuo pačiu ir atliekamos funkcijos.

Pastaruoju metu rinkoje siūlomi pigūs, vos 30-70 eurų kainuojantys klausos stiprintuvai, kurie visus garsus – tiek tylius, tiek garsius – stiprina vienodai, o tai sukelia nuolatinę akustinę traumą ir skatina tolesnį klausos prastėjimą, nors apie tai šių prietaisų gamintojai daug nekalba. Tai klausą žalojantys įrenginiai.

Svarbiausius skirtumus tarp kokybiško klausos aparato ir pigaus garso stiprintuvo atspindi specifiniai parametrai.

Nėra tokio modelio garso stiprintuvo, kuris turėtų tokių teigiamų ypatybių ir funkcijų, kokiomis pasižymi klausos aparatai, pavyzdžiui, triukšmo ir grįžtamojo ryšio slopinimo sistema, garso šaltinį aptinkantis kryptinis mikrofonas ir kt.

Verta paminėti ir tai, kad klausos aparatas gali sukurti stilingo ir sėkmės lydimo žmogaus įvaizdį. Didelis modelių ir spalvų pasirinkimas pavertė klausos aparatą madingu aksesuaru, žymiai pagerinančiu gyvenimo kokybę.

Šiuolaikinėje visuomenėje klausos susilpnėjimas tolygus socialinio aktyvumo sumažėjimui, o efektyvių vaistų senatvinio klausos netekimo gydymui ir prevencijai nėra. Klausos aparatų naudojimas laiku padeda stabdyti senėjimo procesus smegenyse. Mokslininkai dar 1990 m. nustatė, kad, naudojant klausos aparatus, jau po keturių mėnesių pagerėja pažinimo funkcijos ir socialinis aktyvumas.

Dalis pacientų dėl įvairių, dažniausiai ekonominių, priežasčių renkasi problemos sprendimą tik iš dalies – vieną klausos aparatą. Visgi, geriausi rezultatai pasiekiami ir didžiausias pacientų pasitenkinimas būna esant binauraliniam girdėjimui, kai naudojami du klausos aparatai ir kompensuojamas abiejų ausų klausos susilpnėjimas. Žmonės neretai galvoja, kad du klausos aparatai reikalingi tik esant labai stipriam klausos nusilpimui, tačiau tai tik klaidinantis mitas. Dvipusis girdėjimas užtikrina geresnį kalbos supratimą, garso šaltinio krypties nustatymą, o tuo pačiu ir komfortiškesnį bendravimą, TV žiūrėjimą, tylių garsų girdėjimą ir bendravimą sudėtingose klausymosi aplinkose (kai aplinkui yra triukšmas, kai pašnekovas kalba tyliai, kai tenka klausytis iš didesnio nuotolio ir pan.).

Nemokamai konsultuos ir klausos sutrikimo problemą padės išspręsti „Biomedikos centro“ specialistai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje ir Alytuje. Daugiau informacijos galima sužinoti tel. (8 5) 270 9055, el. paštu info@biomedikoscentras.lt.