Kodėl klausos aparatai ≠ akiniams?

Suprantama, kodėl žmonės dažnai prilygina klausos aparatus akiniams. Juk abu yra nešiojami ant galvos ir abu kompensuoja susilpnėjusią juslę, sustiprindami signalus, siunčiamus į smegenis. Nors toks mąstymas padeda kovoti su klausos aparatų stigma (pvz., akiniai yra socialiai priimtini, taip pat turėtų būti ir su klausos aparatais), tačiau abu yra skirtingesni, negu galėtų atrodyti.

Kai žmogui yra priskiriami akiniai, dažniausiai tikėtina, kad bus atstatyta 20/20 regėjimo. Didžiąją dalį regos sutrikimų galima koreguoti, matomą vaizdą padaryti aiškesnį ir raiškesnį nešiojant akinius ar kontaktinius lęšius. Kadangi akiniai ir lęšiai atstato regą lauždami šviesą, koreguota šviesa perduodama puikiai funkcionuojančiam regos organui. Todėl yra įmanoma visiškai atstatyti regą.

Dauguma galvoja, kad taip pat yra ir su klausos aparatais, kad žmogus su klausos sutrikimu užsidėjęs klausos aparatą atgaus šimtaprocentinę klausą. Tačiau dėl kelių priežasčių tai ne visada įmanoma.

„Regos problemos dažniausiai yra mechaninės prigimties, o dauguma klausos problemų yra susijusios su nervais. Todėl dauguma atvejų galime visiškai atstatyti regą, tačiau klausą galime tik koreguoti.“ – teigia Lori Rakita, „Phonak Audiology“ klinikinių tyrimų centro vyresnioji vadovė.

Klausos praradimo tipai

Ausis yra sudaryta iš trijų dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės ausies. Konduktyvus klausos sutrikimas atsiranda, kai garso signalas negali patekti iš išorinės arba vidurinės ausies į vidinę. Tai gali sukelti skystis, esantis vidurinėje ausyje, ausies būgnelio pažeidimas arba kitos priežastys, kurios neleidžia garsui patekti į vidinę ausį. Kadangi šis klausos sutrikimas dažniausiai atsiranda vidurinėje ausyje, nebūna jokio pažeidimo ausies anatomijoje arba klausos nerve.

Konduktyvus klausos sutrikimas dažniausiai gali būti visiškai išgydomas pasitelkus mediciną (pvz., atstatant pažeistą ausies būgnelį, pašalinant kliūtis arba vartojant vaistus). Kai konduktyvus klausos sutrikimas negali būti atstatytas pasitelkus mediciną, problemą galima išspręsti pritaikant klausos aparatus. Sustiprintas garsas turi daugiau galimybių pereiti per vidurinę ausį ir būti apdorotas sveikos vidinės ausies. Tai leidžia žymiai pagerinti klausą neiškraipant signalo.

Neurosensorinis klausos sutrikimas, kitaip tariant, klausos nervų sutrikimas, yra žymiai dažnesnis, sudarantis 90% visų klausos sutrikimų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sutrikimas dažnai sukeliamas didelio triukšmo, natūralaus senėjimo proceso arba jų abiejų. Vidinėje ausyje esančios plaukuotosios juntamosios ląstelės negali būti atstatytos pasitelkus mediciną ir yra neatsikuriančios – kitaip tariant, organizmas nepagamina naujų ląstelių pakeisti pažeistosioms.

„Išskirtinis neurosensorinio sutrikimo požymis, kuris nesutinkamas konduktyviojo sutrikimo atvejuose, yra sutrikimai pačioje klausos sistemoje.“

Nemažai žmonių, turinčių neurosensorinį sutrikimą, gali girdėti balsus, bet sunkiai juos supranta. Netgi naudojant klausos aparatus, kurie sustiprina garsą ir padaro garsus aiškesnius, yra sunku suprasti garsus dėl įgimtų klausos sistemos sutrikimų.

Klausa ir smegenys

Regos korekcija įvyksta vos tik užsidėjus akinius. Neurosensorino sutrikimo gydymas reikalauja žymiai daugiau pastangų. Klausos protezavimo specialistai gali rekomenduoti klausos aparatus, siekiant sugražinti garsus į žmonių gyvenimus, kartais pirmą kartą po daugelio metų. Klausos sutrikimai dažniausiai pasireiškia po truputį laikui bėgant. Šis laipsniškas kitimas gali būti nepastebimas, kol nepasiekiamas tam tikras kurtumo laipsnis.

„Gali tekti priprasti prie klausos aparato sugrąžintų garsų. Užtrunka, kol smegenys apsipranta su naujais garsais ir kol supranta, kurie garsai yra svarbūs, o kuriuos galima prislopinti.“

Žmonės, neseniai pradėję naudoti klausos aparatus, dažnai teigia pirmą kartą girdintys laikrodžio arba mašinos posūkio signalo tiksėjimą. Jiems reikia iš naujo susipažinti su garsais, nuo kurių buvo atpratę. Tai yra jaudinantis ir kartais trikdantis procesas.

Mūsų smegenys yra nuostabios – jos greitai mokosi ir sugeba prisitaikyti

Dabartiniai klausos aparatai yra gaminami stengiantis kuo labiau palengvinti prisitaikymo procesą. Įrenginiai yra nustatomi ir užprogramuojami būtent pradedantiems klausos aparatų naudotojams. Įmonių, gaminančių klausos aparatus, tikslas yra padaryti pažintį su prietaisu kuo malonesne, suteikiant garsą kuo patogesnį ir natūralesnį. Pirmas klausos aparato pritaikymas yra labai svarbus. Pradedantieji klausos aparatų naudotojai turi jaustis patogiai, kad taptų nuolatiniais naudotojais.

Klausos vertė

Žmonės dažnai nuvertina klausos svarbą ir klausos praradimą laiko neišvengiama senatvės našta. Pacientai dažnai atsisako įsigyti ir nešioti klausos aparatus dėl socialinės stigmos, kurios akinių nešiotojai neturi.

Labai svarbu nenuvertinti klausos svarbos. Vis daugiau ir daugiau mokslinių straipsnių parodo klausos, kaip geros savijautos priežasties, svarbą. Vis labiau išskiriamos sąsajos tarp klausos ir pažinimo, emocionalumo ir fizinės sveikatos. Klausa yra ne tik garsų gausa, bet ir sveikatingumo šaltinis.

Neleiskite klausos sutrikimams Jūsų sulaikyti

Einant į pirmą susitikimą su klausos protezavimo specialistu reiktų turėti realių lūkesčių ir supratimą, kaip klausos aparatai gali pagelbėti. Vos tik pradėjus naudoti klausos aparatą klausa sugrįžta neiškart šimtaprocentiniu pajėgumu, bet suteikiamas dramatiškas skirtumas paciento gyvenimui. Vėlesniuose susitikimuose su klausos protezavimo specialistais nemažai pradedančiųjų naudotojų teigia, kad be klausos aparatų negali normaliai funkcionuoti.

Klausa yra bendravimo pamatas, o bendravimas yra būtinas palaikyti ryšius su šeima, draugais ir kolegomis. Helen Keller yra pasakiusi: „Aklumas atkerta mus nuo daiktų, kurtumas – nuo žmonių“.

Šaltinis