2019 03 20

Suprastėjusi klausa alina protinę veiklą

 

 

 

 

Alzheimerio liga sergančiųjų artimieji sako, kad, negana pagrindinio šios ligos bruožo – užmaršumo,

dar ir klausa labai suprastėja. Kuo šios bėdos skatina viena kitą, aiškina gydytoja otorinolaringologė mokslų daktarė Alina Kuzminienė.

 


 

– Ar tiesa, kad prastėjanti klausa gali išprovokuoti Alzheimerio ligą?
– Vinskonsino Medisono universitete 2017 m. atliktos studijos duomenimis, net lengvo laipsnio klausos sutrikimas gali sutrikdyti  pažintines funkcijas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl to gali pradėti ryškėti Alzheimerio ligos simptomai arba jie sparčiau progresuoja.
– Kodėl taip nutinka?
– Esant klausos sutrikimui, neuronai ir neuronų jungtys galvos smegenyse, atsakingose už garso analizę, persitvarko ląstelių lygiu ir šie pokyčiai yra negrįžtami. Literatūroje nurodoma, kad per dešimt žmogaus gyvenimo metų elektriniais impulsais – aplinkos garsais nestimuliuojamos smegenų ląstelės tiesiog žūsta, o jų vietoje atsiranda jokios informaciją apdorojančios funkcijos neatliekantis jungiamasis audinys. Kuo daugiau ląstelių apima šis procesas, tuo mažiau garsinės informacijos geba apdoroti žmogaus smegenys.
Tuomet žmogus pradeda ne tik prasčiau girdėti, bet ir sunkiau suprasti garsinę informaciją, pavyzdžiui, girdi, bet nesupranta, kas jam yra sakoma. Noriu pabrėžti, kad svarbus ne tik girdėjimo procesas, bet ir suvokimas tos informacijos, kurią girdime. Be to, sutrikus garso analizei, už ją atsakingose galvos smegenų zonose, regos ir taktilinių jutimų zonos tarsi perima dalį šių funkcijų – bando kompensuoti trūkstamą garsinę informaciją. Tai neigiamai paveikia natūralius informacijos apdorojimo ir išsaugojimo procesus galvos smegenyse ir greitina demencijos vystymąsi.
Kai kuriuose literatūros šaltiniuose klausos netekimas yra gretinamas su vienu iš ankstyvųjų Alzheimerio ligos požymių.
– Tai labai sunki neurologinė liga?
– Alzheimerio liga yra žinoma kaip protinės veiklos sutrikimas, atsirandantis vyresnio arba senyvo amžiaus žmonėms. Šią ligą gydo gydytojai neurologai, tačiau didžiąjai daliai pacientų prireikia ir mūsų – otorinolaringologų – pagalbos.
JAV Alzheimerio asociacija nurodo, kad vienas iš dešimties vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių JAV serga Alzheimerio demencija. Per pastaruosius 20 metų mirčių, susijusių su Alzheimerio liga, padaugėjo net 89 proc.
– Tyrimais nustatyta, kad klausos sutrikimas sukelia tiesioginių pokyčių smegenų pilkojoje medžiagoje ir tai blogina smegenų funkciją?
– Kai smegenų zonos, atsakingos už garsų analizę, gauna per mažą kiekį garsinės informacijos, keičiasi histologinė smegenų struktūra – vyksta reorganizacija ląstelių lygiu. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad tai gali būti susiję su Alzheimerio ligos progresavimu.
Dėl klausos sutrikimo, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, prastėja pažintinės funkcijos, pavyzdžiui, kai žmogus blogai girdi, mažiau bendrauja su kitais, naudoja mažiau protinių pastangų darbe ir kasdieniniame gyvenime, dėl to, laikui einant, vis labiau prastėja pažintinės funkcijos.
Mažiau bendraujant, atsiranda socialinė izoliacija. Žmonės bijo juokingai atrodyti, jei dažnai turi perklausti ar nesupranta pokalbio konteksto, todėl pradeda vengti aktyvaus bendravimo, įvairių socialinių veiklų, mieliau renkasi būti vieni namuose.
Silpstant garsų analizei, blogėjant pažintinėms funkcijoms, esant socialinei izoliacijai, taip pat pradeda blogėti žmogaus atmintis, o tai dar labiau skatina Alzheimerio ligos progresavimą.
– Suprastėjusi klausa apskritai kenkia gyvenimo kokybei?
– Brandeis universitete buvo atliktas mokslinis tyrimas, kuriuo nustatyta, kad lengvą ir vidutinę klausos negalią turintys žmonės pažintinių funkcijų testus atlieka daug blogiau nei tie, kurių klausa yra gera.
Johno Hopkinso universitete taip pat buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad net lengvą klausos negalią turintys žmonės tris kartus greičiau patiria pažintinių funkcijų sutrikimus nei tie, kurie girdi gerai. Moksliškai įrodyta, kad klausos sutrikimas sukelia pilkosios smegenų masės mažėjimą už klausą atsakingose zonose galvos smegenyse, o tai blogina daugelį žmogaus gyvenimo veiklų.
Šiuos teiginius patvirtina mokslinė studija, kuri yra atliekama Baltimorėje nuo 1958 m. iki šių dienų. Mokslininkai Alzheimerio demencija ir klausos sutrikimu sergantiems ligoniams atliko galvos smegenų tyrimą magnetinio rezonanso metodu, jį kartojo kas metus ir nustatė, kad net lengvo laipsnio klausos sutrikimas sukelia progresuojančius smegenų degeneracinius pakitimus. Dėl to blogėja ne tik klausos, bet ir kitų jutiminių organų, pavyzdžiui, pusiausvyros, regos, motorikos, taktilinių jutimų suvokimas.
– Ar neįmanoma sustabdyti šio visa griaunančio mechanizmo?
– Visiems mūsų pacientams linkiu būti kuo aktyvesniems kasdienėje veikloje, dalyvauti socialiniame gyvenime ir, be abejo, maksimaliai išnaudoti visus iš aplinkos gaunamus informacijos šaltinius. Pavyzdžiui, klausą reabilituoti ją gerinančiomis priemonėmis, regą – akiniais, pusiausvyros funkciją – kasdien atliekamais fiziniais pratimais ir panašiai.
Norėčiau priminti, kad klausą reabilituojančios priemonės – klausos aparatas ar kochlearinis implantas pagal klausos sutrikimo lygį yra visiškai kompensuojami valstybės. Tačiau vien turėti klausos aparatą nepakanka, jį būtina naudoti nuolat, o į stalčių padėti tik nakčiai.


 Biomedikos centras pataria nedelsti ir pasitikrinti klausą internete, pas gydytoją otolaringologą arba susisiekti su mūsų klausos centrais visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Iki nemokamo prekių pristatymo trūksta 50.00