Pradėjo silpnėti klausa? Delsti rizikinga!
Dėl amžiaus ar kitų priežasčių pradėjus silpnėti klausai, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir skirtų gydymą. Deja, tam tikrais atvejais klausos nusilpimas būna negrįžtamas, o vienintelė galimybė gyventi visavertį gyvenimą – nešioti klausos aparatus.
Priežastys – įvairios
Biomedikos centro klausos protezavimo specialistas Mindaugas Ruzas aiškina, kad yra trys klausos sutrikimo tipai.
Dažniausiai pasitaikantis – neurosensorinis, kai pažeidžiama vidinė ausis. Tokie klausos sutrikimai paprastai negrįžtami, vienintelis sprendimas yra klausos aparatas, o esant labai sunkiam klausos pažeidimui – kochlearinis implantas.
Kitas klausos sutrikimų tipas – kondukcinis, kai garso signalas nepasiekia ausies sraigės – taip gali atsitikti dėl sieros kamščio ausies kanale, ausies uždegimo, skysčio vidurinėje ausyje ar kitų priežasčių. Tokie klausos sutrikimai yra grįžtami – susiformavus sieros kamščiui, jis tiesiog išplaunamas, ausies uždegimas išgydomas, o jeigu problema – vidurinėje ausyje, pavyzdžiui, kauliukų grandinės pažeidimai, gali būti atliekama operacija.
Trečias klausos sutrikimų tipas – mišrus, kai yra ir neurosensorinis, ir kondukcinis komponentas. Tokiu atveju dažniausiai irgi gelbsti klausos aparatai.
„Jeigu klausa sutrinka staiga, pavyzdžiui, po patirtos traumos ar kokios nors virusinės ligos žmogus pajunta, kad prasčiau girdi, jis dažniausiai gana greitai kreipiasi į gydytoją, – sako M. Ruzas. – Klausos sutrikimai, kurių atsiranda palaipsniui, pavyzdžiui, senstant, dažniausiai išsivysto po truputį ir žmogus staigaus klausos funkcijos suprastėjimo nepajunta. Tiesiog būdamas ten, kur daugiau triukšmo ar kalba daugiau žmonių, jis pastebi, kad tampa sunkiau suvokti kalbą. Suprastėjusiam kalbos suvokimui įtakos gali turėti ir nuovargis, ir klausos sutrikimas. Tad, jeigu žmogus pastebi, kad jam reikia perklausti, pagarsinti televizorių ar prie kalbančio žmogaus atsistoti arčiau – tai jau požymiai, įspėjantys, kad gali būti tam tikro laipsnio klausos sutrikimas. Tada reikėtų kreiptis į gydytoją otorinolaringologą ir klausą patikrinti.“
Pasak specialisto, gydytojas įvertina žmogaus būklę, atlieka klausos tyrimą – audiogramą ir sudaro gydymo programą. Jeigu diagnozuojamas kondukcinis klausos sutrikimas – reikalinga operacija, vaistai ar kitas gydymas, jeigu neurosensorinis klausos sutrikimas – rekomenduojami klausos aparatai.
„Jei nusprendžiama, kad reikalingi klausos aparatai, žmogus kreipiasi į mus, klausos protezavimo specialistus, kurie parenka ir pritaiko klausos aparatus“, – sako pašnekovas
Svarbu negaišti laiko
Jei gydytojas nusprendė, kad pacientui reikalingi klausos aparatai, svarbu juos kuo greičiau įsigyti ir nešioti, nes uždelsus vilties, kad žmogus su klausos aparatais girdės gana gerai, mažėja.
„Statistiškai paskaičiuota, kad žmonės pradeda nešioti klausos aparatą praėjus vidutiniškai septyneriems–dešimčiai metų nuo to momento, kai pajuto, kad prasčiau girdi. Per tą laiką žmogus įpranta negirdėti daugelio aplinkos garsų, o dėl to prastėja kalbos suvokimas, – sako klausos specialistas. – Yra didelis skirtumas tarp garso girdėjimo ir garso suvokimo. Vien tai, kad girdime garsą, dar nereiškia, kad kalbą suvokiame. Jeigu žmogaus klausos sutrikimas gana didelis ir taip yra jau ne metus, bet dešimtmetį ar daugiau, smegenų centrai, atsakingi už kalbos analizę, ilgą laiką negauna signalų, nestimuliuojami, todėl atrofuojasi ir nebeveikia taip, kaip turėtų. Tad, nepaisant, kad žmogus pagaliau naudoja klausos aparatą ir girdi garsus, jis jau nebegali suvokti kalbos taip, kaip anksčiau.“
Šis procesas, pasak M. Ruzo, iš dalies grįžtamasis. Pradėjus nešioti klausos aparatą, vyksta stimuliacija garsais ir kalbos suvokimas po truputį grįžta, bet niekada nesugrįš 100 proc. Pratinimasis prie klausos aparato irgi bus sunkesnis, žmogaus lūkesčiai nebus taip gerai išpildyti, jam bus sunkiau įprasti prie garsų, kuriuos girdės su klausos aparatu.
„Tie žmonės, kurie nedelsdami pradeda nešioti jiems pritaikytus klausos aparatus, pasiekia geresnių rezultatų nei tie, kurie ilgą laiką delsia tai daryti“, – teigia specialistas.
Pasiūla – pagal poreikius
Kodėl žmonės vengia nešioti klausos aparatus? Pasak M. Ruzo, vis dar gaji stigma, kad su klausos aparatu žmogus atrodo senas. Be to, klausos aparatai prieš 20 metų buvo dideli, nepatogūs. Senųjų klausos aparatų nebuvo įmanoma pritaikyti konkrečiam žmogui, tiksliai sureguliuoti.
Dabartiniai klausos aparatai – gerokai tikslesni, rizika pažeisti klausą minimali. Klausos aparatų pasirinkimas – didelis. M. Ruzo teigimu, yra trys klausos aparatų tipai.
Praktiškiausi, paprasčiausi ir lengviausiai naudojami – užausiniai klausos aparatai. Tai įrenginys, kurio dalis yra už ausies, o į ausies kanalą dedamas individualus įdėklas, kuris gaminamas pagal žmogaus ausį ir kuris nukreipia garsą iš klausos aparato į ausies kanalą. Toks klausos aparatas dažniausiai rekomenduojamas pacientams, kuriems reikalingas galingas įrenginys ar kurių galimybės suimti smulkius objektus yra prastesnės, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms.
Antras tipas – klausos aparatai, kurių garsiakalbis įstatomas į ausies landą. Tai taip pat užausiniai aparatai, bet užausinė dalis yra gerokai mažesnė nei tradicinio klausos aparato. Tačiau tokį įrenginį šiek tiek sunkiau įsidėti į ausį, jis reikalauja daugiau priežiūros.
Trečias tipas – įausiniai klausos aparatai. Jie gaminami tik individualiai – pagal konkretaus žmogaus ausies landos formą išliejamas korpusas, į jį sumontuojama elektronika ir visas aparatas dedamas tik į ausies kanalą ir į ausies kriauklę. Įausinis klausos aparatas taip pat turi pranašumų ir trūkumų. Jis gali būti toks mažas, kad visiškai pasislėptų ausies kanale, o individualiai pagamintas korpusas užtikrina komfortą. Tačiau šie aparatai yra riboto galingumo, todėl, jeigu klausos sutrikimas labai didelis, toks aparatas greičiausiai negalės suteikti reikiamo garso stiprumo. Įausiniai aparatai reikalauja ir daugiau priežiūros.
Svarbi priežiūra
Pasak M. Ruzo, šiuolaikinių klausos aparatų priežiūra ir naudojimas nesudėtingi. Svarbiausia yra dalies, kuri dedama į ausį – ar tai būtų individualus įdėklas, ar garsiakalbis, priežiūra. Ši dalis turi būti neužsiteršusi, kad garsas, kurį aparatas skleidžia, patektų į ausies kanalą ir klausos aparatas būtų naudingas.
Nereikėtų pamiršti apie klausos aparatų džiovinimą, kurio metu pašalinama klausos aparatuose susikaupusi drėgmė, kenkianti elektronikai.
Dauguma žmonių vis dar naudoja klausos aparatus, kurie maitinami vienkartiniais elementais, veikiančiais nuo trijų dienų iki dviejų savaičių. Elementui išsikrovus, jį reikia pakeisti nauju. Tačiau jau yra ir įkraunamų klausos aparatų, kuriuos galima pakartotinai įkrauti kaip mobilųjį telefoną.
Susiję straipsniai
Kviečiame į renginį „Mano vaiko klausa”!
Iki nemokamo prekių pristatymo trūksta